Apie sveikatą kalbama daug. Sutinkama, kad tai didžiausias turtas. Yra gausybė medicinos krypčių, kuriose dirbantys gydytojai nuolat stengiasi padėti pacientams. Kai kurios kryptys vadinamos alternatyviomis ir asocijuojasi ne su piliulėmis ar kitais šiai temai būdingais dalykais. Viena tokių sričių – aromaterapija.

Gamtoje nuo senų senovės kvapas gyvūnų buvo naudojamas norint pasižymėti teritoriją arba nurodant savo būseną - potraukį ar agresiją. Tad įdomu kokiu būdu įvyko šuolis kvepalų evoliucijoje, jiems persikeliant iš organizme esančių liaukų į kvepalų buteliuką. Tokių natūralių kvapų gamintojais buvo elniai, banginiai ir bebrai. Šių gyvūnų liaukos - tai muskuso šaltiniai, na o šis aromatas šiomis dienomis naudojamas daugumos kvepalų gamyboje (muskuso pagrindo kvepalus įprasta matyti vyriškų kvepalų lentynose, tačiau galima atrasti ir moteriškų ar universalių tokių kvepalų analogų).

Nors natūralūs kvapai iš pradžių buvo itin populiarūs, tačiau gamtosauginiais tikslais vis dažniau yra gaminami sintetiniai kvapiųjų medžiagų variantai. Tuo pačiu dirbtinis kvapų išgavimo būdas ne toks brangus ir paprastesnis.

Šiuolaikiniame pasaulyje taip pat mėginama gaminti kvepalus, turinčius išskirtinius kvapus, pvz. pelėsinio sūrio. Ir nors tai gali pasirodyti gamintojų pokštas, tačiau yra buvę situacijų, kuomet buvo gaminami  ir daug keistesni kvapai. Puikus pavyzdys - tai cirko vaidinimo kvapas. Na o įdėmiau paieškojus, pasitaiko kvepalai turintys mielių, knygų, odos ir panašius kvapus.

Taigi, galima sakyti, jog šiandien kvepalai nebūtinai turi turėti kažkokį įprastą kvapą. Tai tiesiog gali būti kvapai, sužadinantis įvairius prisiminimus, kartais ir nebūtinai malonius. Kvepalų gamyboje nėra jokių reikalavimų, kurių turėtų laikytis gamintojai, todėl čia jų fantazijai suteikiama visiška laisvė.

Grįžtant į pradžią, ko gero reikėtų paminėti, jog ne visi kvepalai buvo gaminami vien iš gyvūninės kilmės medžiagų. Nemažai jų ir iki šiol gaminami iš įvairių augalų. Tai gėlės, medžio žievė, uogos, vaisiai ir pan. Šie gamtos produktai turi nemažai eterinių aliejų, kurie paverčiami puikiais kvepalų komponentais. Tačiau šie ingredientai taip pat neretai keičiami sintetiniais, mat toks kvapų išgavimo būdas patogesnis ir tokiu būdu galima derinti daugiau kvepalų pavyzdžių.

 

Pasauliui vis dažniau atsigręžiant į natūralius kvapus ir keičiantis žmonių gyvenimo būdui, po truputį vėl sugrįžtama prie gamtos teikiamų aromatų. Tad internete galima aptikti nemažai patarimų kaip pasigaminti kvepalus patiems. Tačiau visuomet išlieka dalis žmonių, kurie renkasi stilingus, žinomų prekinių ženklų gaminius, - juk kvepalai - tai ne tik malonus kvapas, bet ir statusas visuomenėje.

Akiniai

Renkantis regėjimo korekcijos akinius būtina konsultuotis su gydytojais. Priešingu atveju tai gali labiau pakenkti nei padėti. Regėjimo parametrus nustato vieni iš oftolmologijos specialistų – optometristai.

Nustačius, kokie akinių lęšiai geriausiai tinka, lieka ne ką lengvesnis darbas – išsirinkti tinkančius ir patinkančius akinių rėmelius. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad akinių rėmeliai, tiksliau ta dalis, kuri yra dedama ant nosies būtų minkšta ir lanksti, kojelės turi būti ne per trumpos ir ne per daug arti viena kitos. Jei akinių rėmeliai yra pagaminti iš pigių medžiagų, jie gali sukelti odos alergiją, taigi, nereikėtų taupyti savo sveikatos sąskaita. Dar vienas svarbus dalykas – akinių rėmeliai turi puikiai tikti prie veido, tapti įvaizdžio dalimi.

Akinių rėmeliai ir jų mados yra diktuojamos dizainerių. Svarbu nepamiršti, kad besivaikant madų galima atrodyti ir juokingai, juk ne viskas, kad madinga tinka kiekvienam. Pateikiame keletą patarimų, kaip neapsirikti perkant akinių rėmelius.

Kai kurie rėmeliai jaunina, kiti sendina, dar kiti mažina, paryškina. Jie gali atrodyti ir stilingai ir senamadiškai, tikti prie plaukų, odos, akių spalvos ir formos. Išsirinkti ne tik patinkančius, bet ir puikiai tinkančius akinius yra gana sunku, kadangi juos būtina kantriai matuotis, sugebėti objektyviai vertinti save iš šalies ir panašiai.

Neretai tie, kurie renkasi naujus, o ypač pirmuosius akinių rėmelius, optikos parduotuvėse sugaišta daug laiko ir pavargsta nuo begalybės matavimųsi. Rekomenduojama prieš renkantis šį aksesuarą gerai apgalvoti pagrindinius kriterijus, padėsiančius greičiau apsispręsti ir sumažinančius tikimybę matuotis netinkamus.

Šviesiaodžiams ir šviesiaplaukiams žmonėms dažniausiai tinka visos rėmelių ir lęšių spalvos. Kiek sudėtingiau yra išsirinkti akinius tamsesnio gymio žmonėms. Prie tamsios odos šviesūs rėmeliai gali atrodyti neorganiškai. Tamsesniems žmonėms patartina rinkti pilkus, šokolado, mėlynos spalvos atspalvius. Jei jūsų oda šviesi, bet neskaisti, jei ant jos matomi išsiplėtę kapiliarai, rekomenduojama vengti vyšnios spalvos akinių rėmelių, kadangi jie dar labiau išryškina kraujagysles. Labai šviesiems žmonėms siūloma rinktis juodus rėmelius su šviesėjančiais lęšiais.

Akinių rėmeliai savo forma turi būti priderinti prie veido formos. Taigi, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kokios formos jūsų veidas. Apvalaus veido žmonėms patariama vengti aptakių formų rėmelių, o rinktis kampuotas ir išilgintas. Be abejo, akiniai neturėtų būti platesni už plačiausia veido dalį. Kvadratinę veido formą kiek sušvelnins siauresni, ovalūs ar užapvalinti akinių rėmeliai, o trikampiam veidui geriausiai tinka stačiakampiai ir ovalūs, taip pat ir berėmiai akiniai. Jei turite pailgą veidą, jums geriausiai tinka ištempti į plotį rėmeliai. Jei jūsų veidas ovalus galite nudžiugti – šiai formai tinka beveik viskas. Renkantis akinius labai svarbu nepamiršti, kad jei jie yra nemasyvūs ir rėmeliai nedengia antakių, tai akinių viršutinė linija turi atkartoti antakių formą ir su jais nesikirsti. Priešingai, rizikuojama iškreipti veido bruožus.

Paskutiniuoju metu ypač išpopuliarėjo 20 a. šeštojo–septintojo dešimtmečio stiliaus akiniai. Jie gali būti katės formos, aviatoriaus tipo, taip pat stačiakampiai. Šie akiniai tinka bene visoms veido formoms. Klasikinius aviatoriaus tipo ir stačiakampius akinių rėmelius dėl jų universalumo ypač yra pamėgę vyrai.

Renkantis akinius, būtina atkreipti dėmesį ne tik į savo veido formą, bet taip pat ir į kūno sudėjimą. Stambesniems žmonės gražiau ir madingiau atrodo masyvūs akinių rėmeliai, tuo tarpu, smulkesniems rekomenduojama rinktis mažesnius, siaurų rėmelių akinius.

Maisto papildus pirmieji prieš maždaug 8 tūkst. metų pradėjo vartoti kinai. Pirmieji mišiniai buvo skirti padidinti darbingumui ir norint pasisemti daugiau energijos. Vėliau kinų pavyzdžiu pasekė ir Egipto, Babilonijos gyventojai, papildus vartoję kaip ritualo dalį.

Žmonėms dažai kyla klausimas "kur įsigyti kokybišku maisto papildų?" Niekam jau senai ne paslaptis, kad pigiausiai pirkti internetu, todėl rekomenduojame išbandyti vieną iš žemiau pateikiamų internetinių parduotuvių, prekiaujančių tikrai kokybiškais papildais sportui:

  1. http://papildaimax.lt/
  2. http://sportoguru.lt/
  3. http://www.papildaiplius.lt/
  4. http://xxlshop.lt/sporto_prekes/maisto_papildai_sportui

Ir tik Graikijoje, kuri laikoma Olimpinių žaidynių tėvyne, papildai imti vartoti norint laimėti kovą prieš priešininkus sportinių varžybų metu. Graikija visuomet buvo laikoma ta valstybe, kurioje kūno grožio kultas buvo ypač stiprus. Žinoma, žvelgiant iš Senovės Graikijos perspektyvos, apie tokius galių suteikiančius medikamentus kaip papildai sportui kalbėti dar tikrai anksti. Daugiausia galios pasisemti buvo bandoma valgant tam tikrus gyvūnų organus, pavyzdžiui, liūtų širdis, augalus, suteikiančius energijos arba tam tikrų rūšių grybus. Užfiksuota, kad iš vienų Olimpinių žaidynių keli dalyviai buvo pašalinti dėl tos priežasties, kad stiprinosi grybais ir gyvulinės kilmės baltymais. Tikriausiai tai buvo laikoma kažkuo panašiu, kaip kad dabar dopingas.

Olimpiadose būdavo nurodoma, ką draudžiama vartoti prieš varžybas, kaip varžyboms reikėtų ruoštis. Raginta atsisakyti alkoholio ir saldumynų. Iki pat XIX amžiaus žymesnių pakitimų ir naujovių sporto mitybos srityje neišrasta, ypatingų draudimų neatsirado. Ir tik minėtame amžiuje moksliniais eksperimentais buvo įrodyta, kad norint paskatinti raumenų veiklą ir raumenų masės formavimąsi, būtina vartoti baltyminį maistą. Apie 1900-uosius metus imta kalbėti apie vitaminų naudą, kaip teigiama, budrumą žadinanti nauja medžiaga įvardytas kofeinas. Taip pat po išsamių tyrimų nustatyta, kad cukrus ir jame esantys angliavandeniai daro tiesioginę įtaką darbingumui, suteikia energijos.

1940 metais padėti tvirti pagrindai maisto papildų gamybai, nes nustatyta, kad baltymai didina raumenų masę ir jėgą. Pirmieji rinkoje atsiradę papildai sportui buvo skirti sportininkams – atletams bei kultūristams. XX amžiaus pirma pusė – vidurys buvo idealus laikotarpis vystyti papildų sportui erą. 1932 m. pradėtas leisti žurnalas apie raumenų didinimą. Vadinosi jis „Raumenų ugdymas“. Vėliau žurnalui suteiktas naujas, išsamesnis ir ne toks įpareigojantis pavadinimas – „Sveikata ir jėga“. Žurnalų puslapiuose visi, besidomintys sportu ir raumenų didinimu, galėjo rasti vertingos ir aktualios informacijos.

patiekalasTaigi ir maisto papildai rado puikią nišą: per žurnalą juos buvo galima reklamuoti ir netiesiogiai įsiūlyti. Nors mokslinių tyrimų, susijusių su maisto papildų vartojimu, tuo metu beveik nebuvo, visgi norinčių pabandyti ir aktyviai vartojančių papildus sportui tikrai netrūko. Netrukus pagaminti ir pirmieji sportiniai gėrimai bei kokteiliai. Šių gėrimų nauda buvo tokia, kad jų išgėrus, žmogus gaudavo didelę dozę angliavandenių, kurie suteikdavo jėgų, apsaugodavo nuo dehidratacijos. Beje, gėrimai buvo nuodugniai ištirti moksliniuose straipsniuose, patvirtinta jų nauda, todėl juos drąsiai galima vadinti pirmaisiais oficialiais sportinės mitybos produktais.

1970-1980 metais jau buvo gaminami patentuoti papildai, tačiau jie daugiausia buvo skirti sunkumų kilnotojams. Siekiant geresnių rezultatų rinkodaros srityje, papildų gamintojai nemažai informacijos iškraipydavo, ant pakuočių dėdavo užrašus, kad papildų veiksmingumas patvirtintas moksliniais tyrimais, nors iš tiesų taip nebuvo. Taigi daugelis pirmųjų gamintojų tiesiog spekuliavo ir žūtbūt stengėsi parduoti savo gaminius.

1990-ais metais pradėti gaminti įvairesnių sporto sričių mėgėjams ir profesionalams skirti papildai sportui. Kur kas daugiau lėšų imta skirti rimtiems papildų tyrimams, skirta lėšų ir universitetų laboratoriniams tyrimams. Netrukus dienos šviesą išvydo maisto pakaitalai, dar vadinti dirbtiniu maistu. Daugiausia tai buvo įvairūs milteliai. Iki pat 2000 metų periodiškai vis pasirodydavo naujų maisto papildų rūšių ir, stipraus marketingo dėka, daugelis jų surado savo vartotojus.