Mažai kam įdomu dabar, kada buvo pagamintas pirmas GPS navigacijos aparatas ir kas buvo tas protingas žmogus kuris jį sukūrė. Šiam išmintingam žmogui turėtume dėkoti šiandien visi, nes dauguma iš mūsų kone kasdien naudojamės palydovinės navigacijos teikiamais privalumais. Šis įrenginys parodo ne tik kur važiuoti, rasti mums reikalingas vietas – degalines, oro uostus, artimiausias remonto dirbtuves, restoranus ir dar begalę naudingų nuorodų. Jį galime naudoti ne tik automobilyje bet ir važiuodami dviračiu, motociklu, keliaudami pėsčiomis.

GPS navigacija pasiruošusi išgelbėti mus net pačių sudėtingiausių situacijų. Užtenka spustelėti vieną mygtuką „kur aš esu?“ ir palydovinis signalas greit nustatys mūsų buvimo vietą ir nurodys artimiausią kelią kuriuo sekdami vėl atsidursime teisingame kelyje. Mūsų tikslai, kasdieninis laiko, kelionių planavimas šiais laikais yra iš esmės pasikeitęs. Keliones planuojame kompiuterio pagalba naršydami žemėlapius, sudarome maršrutus pagal tai ar greitai norime pasiekti kelionės tikslą, ar norime pamatyti daugiau įžymių vietų, praplėsti akiratį ir patirti įspūdžių kelionės metu. Viską navigacijoje valdome labai greitai ir paprastai, liečiamas ekranas patogus naudoti, programinė įranga pati teikia pasiūlymus dėl maršruto pakeitimo, artimiausių įdomių vietų sąrašus, belieka tik išsirinkti ir nesiblaškant važiuoti link savo tikslo.

Dabar kai esame apsirūpinę pačiais įvairiausiais elektroniniais prietaisais, sunku įsivaizduoti ką reiškė GPS navigacija tuomet kai tik buvo sukurta. Dabar jau vargiai kas ir moka naudotis popieriniais žemėlapiais ir kompasu. Daugeliui tai pasirodytų sunki ir neįkandama užduotis. Orientuotis vairuodami dideliuose miestuose naudojant savo smegenis jau esame atpratę. Integruota GPS navigacinė įranga standartinėje automobilio įrangoje visiškai užblokavo šį sugebėjima. Šiuolaikiniam žmogui sunku netgi laukti kol navigacijos įranga gauna signalus iš kelių palydovų ir gali pradėti veikti efektyviai. Pykstame, kai tenka laukti, pykstame kad mūsų palydovinis pagalbininkas nuveda ne visai tiksliai prie norimo namo numerio arba pradeda rodyti nesamones jei jo žemėlapiai nebuvo atnaujinti ir naujai padaryti keliai jam visai nepažįstami. Ar naudotumėte tokią navigaciją kuri tikslumą parodytų su šimto metru paklaida? Tikriausiai ne, tačiau tais laikais kai jis atsirado tai buvo išties menkniekis ir savaime suprantamas dalykas ir didelis pasiekimas.

GPS navigacijos savo dydžiu, storiu, svoriu, ekrano raiška prilygsta išmaniesiems telefonams. Programinės įrangos perrašymas norint atnaujinti žemėlapius dabar nebereikalingas, tam yra sukurtos atminties kortelės ir vidiniai kietieji diskai. Anksčiau naudoti kietieji diskeliai ir tobulesnės saugojimo priemonės – magnetinės juostelės kasetėse dabar tik kelia šypseną. Brangesnėse navigacijose atminties talpa tokia didelė kad galima sutalpinti kone puse pasaulio šalių žemėlapius, tačiau greitai ir to nebereikės. Bet kokios šalies žemėlapių nebereikės saugoti pačiame aparate, nes visą informaciją gausime internetu per palydovą tiesiai į navigaciją tuo momentu kai mums to reikės. Nereikia pamiršti tai, jog GPS navigcijos yra svarbus įrankis ne tik eiliniams vairuotojams, taksistams, krovinių pervežėjams, jos yra pagrindinis asistentas laivų kapitonams bei būriuotojams.

Ten kur nėra kelių ir kelio ženklų, vienintelė išeitis judėti vandenyje tik turint patikimą navigacijos įrangą. Jeigu prieš trisdešimt metų navigacijos buvo dideli elektronikos prikimšti prietaisai, visas įrenginys buvo padarytas iš kelių skirtingų komponentų, tai dabar automobiliio prietaisų skydelyje mes matome tik didelius ekranus kuriuose galime greitai naršydami rasti reikiamą informacija, kai kuriose navigacijos modeliuose nebūtina net liesti pirštu ekrano, visas komandas galima įvardinti žodžiais. Naujausius navigacijų modelius galima sujungti su telefonu, muzikos grotuvu, valdyti balsu.