Spausdinti
Kategorija: Finansai
Tekstilė

Tekstilės pramonė – tai viena iš svarbiausių lengvosios pramonės šakų visoje Europos sąjungoje. Ji sukuria maždaug 3% pridėtinės vertės ir net 4% darbo vietų nuo viso užimtųjų skaičiaus įvairiose ekonominėse veiklose, pvz., maisto, baldų pramonėje ir pan. Tekstilės svarba yra siejama su jos lyginamuoju svoriu, kai ji dalyvauja kuriant apdirbamosios pramonės produktą, užtikrinant eksporto apimtis, užimtumą ir atlieka didžiulį vaidmenį įvairiose šalies industrializavimo procesuose.

Nepaisant jos gerųjų savybių tekstilė yra viena iš labiausiai gamtos išteklius naudojančių bei aplinką teršiančių pramonės šakų. Ji sunaudoja daug vandens, jį užteršia, šioje pramonėje naudojama daug įvairių kenksmingų chemikalų, reikalingas didelis energijos kiekis. Tekstilės žaliavos bei gaminiai keliauja daugybę kilometrų sausuma ir jūra, o tai – didžiulė transporto tarša bei milijonai konteinerių, reikalingų įpakavimui. Dar viena didžiulė problema – tai tekstilės gaminių atliekų panaikinimas. Vien tik Europos Sąjungoje per vienerius metus sunaudojama daugiau kaip 5 mln. tonų tekstilės gaminių, kurių atliekas reikia arba perdirbti, arba utilizuoti. Išsivysčiusių šalių tekstilė, kai buvo panaikintos prekybos kvotos trečiojo pasaulio šalims, išgyveno didelius pokyčius. Mažėjo gamyba ir darbuotojų skaičius, greitėjo sudėtingesnės ir didesnės pridėtinės vertės tekstilės medžiagų kūrimas. Europos sąjungos tekstilės mokslo institucijos bei pramonė ėmė restruktūrizuoti gamybą, modernizuojant ir diegiant technologines naujoves tekstilės pramonėje.

Tekstilės sektorius yra ypač svarbus Lietuvos ekonomikai. Nors paskutiniu metu šis sektorius šalies ekonomikoje vis mažėjo, tačiau jis išlieka labai svarbia pramonės dalimi. Kita vertus, tekstilė visame pasaulyje patiria stiprią transformaciją. Nors šio sektoriaus struktūroje ir dominuoja klasikiniai produktai, kurie yra skirti plačiai vartotojų masei, tačiau nuolat auga ir gaminių, kurių gamyboje reikia šiuolaikinių mokslo bei įvairių technologinių žinių, poreikis.

Šiandien tekstilės moksle vis plačiau taikomos aukštosios technologijos. Dėl jų yra sukurtos įvairios daugiafunkcinės medžiagos, kurios apsaugo nuo lietaus, vėjo ir ultravioletinių saulės spindulių, jos naikina blogą kvapą, yra lengvai prižiūrimos, sintetinės, hidrofilinės, drėgmę pernešančios. Pasitelkiant nanotechnologijas sukurtos eksploatacijai ypač atsparios, nesiglamžančios, hidrofilinės apdailos, mažai susėdančios ir net savaime apsivalančios medžiagos. Dėl tų pačių nanotechnologijų atsirado ir įvairūs nauji tekstilės gamybos procesai: elektrinis verpimas, padengimas zoliais ir geliais, nanodangų formavimas plazmine polimerizacija esant žemai temperatūrai. Gana intensyviai vykdomi tyrimai ir interaktyvios tekstilės srityje. Tokia tekstilė gali keisti savo išvaizdą, struktūrą ir apimtį keičiantis aplinkos sąlygoms. Šios medžiagos reaguoja į temperatūros pokyčius. Tai idealus pasirinkimas laisvalaikio ir sporto ar sezoniniams drabužiams.

Naudojantis įvairiomis biotechnologijomis kuriami nauji pluoštai, pvz., modifikavus tekstilės paviršių, imituojantys voratinklį ir pan. Tekstilė apdorojama ir naudojant žemos temperatūros plazmą, lazerį, ultragarsą.

Norint, kad būtų kuriami naujos kartos tekstilės gaminiai, būtina stiprinti mokslininkų, kurie dirba tekstilės srityje, kompetenciją bei šiuolaikiškai rengti tekstilės specialistus. Šiuo metu tekstilės mokslas mūsų šalyje plėtojamas Lietuvos tekstilės institute bei Kauno technologijų universiteto Dizaino ir technologijų fakultete. Šiuo metu Lietuvos tekstilės institute yra atliekami įvairūs moksliniai tyrimai techninės bei aukštųjų technologijų tekstilės kūrimo srityje. Čia dirba kvalifikuoti specialistai, yra išvystyta didelė techninė ir materialinė bazė. Kauno technologijų universiteto Dizaino ir technologijų fakultetas vykdo įvairius fundamentalius bei taikomuosius tyrimus tekstilės medžiagų mokslo srityje, jis turi kvalifikuotą ir orientuotą į perspektyvą mokslo bei mokymo personalą, taip pat rengia specialistus, kurie galės dirbti tekstilės pramonėje.

Taigi, šiuolaikinė tekstilė remiasi įvairių fundamentinių mokslų laimėjimais. Tai medžiagų mokslas, informacinės technologijos, chemija, biotechnologijos, elektronika ir kt. Tai gana intensyviai plėtojamos mokslo sritys Lietuvoje, kurių pasiekimai pripažinti ir tarptautiniu mastu. Dėl šios priežasties tekstilės srityje dirbančių mokslininkų bendri darbai su šių sričių mokslininkais galėtų stipriai prisidėti prie aukštųjų technologijų tekstilės kūrimo.